Dr Alvin Fox BAKTERIOLOGJIA IMUNOLOGJIA MIKOLOGJIA PARAZITOLOGJIA VIROLOGJIA

ANGLISHT

BAKTERIOLOGJIA – KAPITULLI 15 

ANAEROBET DHE PSEUDOMONAS – INFEKSIONET OPORTUNE 

Pėrktheu: Lul Raka

SPANJOLLISHT

VIDEO LIGJĖRATA
ANGLISHT

E-MAIL DR LUL RAKA

Universiteti i Prishtinės

RADIO MIKROBI
Clostridium difficile

Literatura: Murray, 5th ed., kapitujt 34, 38-40


PĖRMBAJTJA
Vėshtrim mbi bakteriologjinė anaerobe

Bakteret asporogjene Anaerobet Gram negative dhe  Gram pozitive

Bakteret anaerobe sporogjene  Gram pozitive (klostridiet)
 
  Pseudomonas (strikt aerob)

ANAEROBET  

Anaerobet pėrbėjnė njė grup tė baktereve tė cilat nuk mund tė jetojnė nė prani oksigjenit, respektivisht nė prani tė potencialit tė lartė oksido-redukues (redoks potenciali). Nė prani tė oksigjenit, kėto baktere gjatė metabolizmit tė tyre prodhojnė substanca toksike, siē janė radikalet superokside dhe peroksid hidrogjenin. Bakteret strikte anaerobe nuk posedojnė disa enzime qė veprojnė nė metabolizmin aerob (p.sh. superoksid dismutaza dhe katalaza), prandaj ato nuk mund t’i detoksikojnė kėto substanca.

Infeksionet polimikrobike anaerobe

Bakteret anaerobe nuk mund tė rriten nė indet e shėndosha, pėr shkak tė pėrmbajtjes sė oksigjenit nė to. Por, nėse ndodh dėmtimi i indeve qė shoqėrohet me kufizimin e furnizimit me gjak dhe oksigjen, atėherė krijohen kushte tė favorshme pėr rritjen oportune tė baktereve anaerobe. Zakonisht nė tė njejtin lokalizim tė indit tė dėmtuar, vėrehet infeksion me disa lloje tė anaerobeve njėkohėsisht. Ndėrkaq, infeksioni i njėkohshėm bashkė me ndonjė mikroorganizėm fakultativ-ananerob qė i harxhon tė gjitha rezervat ekzistuese tė oksigjenit nė inde, e favorizon edhe mė tepėr rritjen e anaerobeve nė ato inde.

Infeksioni endogjen dhe ekzogjen

Shumica e anaerobeve qė i pėrkasin florės normale, janė baktere asporogjene dhe ato zakonisht pėrbėjnė burimin kryesor pėr infeksionet anaerobe. Megjithatė, kontaminimi i plagėve mund tė behet edhe nga bakteret anaerobe qė prodhojnė spore (kllostridiet), tė cilat janė mjaft tė pėrhapura nė ambientin e jashtėm (p.sh. nė tokė). Anaerobet asporogjene, pėr dallim nga ato sporogjenet rrallėherė prodhojnė  ekzotoksina.

Lokalizimi i anaerobeve nė florėn normale

Bakteret strikte anaerobe janė shumė tė numėrta nė zorrė, ku pėrbėjnė 95-99% tė masės sė pėrgjithshme tė baktereve. Ato ndodhen edhe nė zgavrrėn e gojės dhe nė traktin urogjenital. Infeksionet mė tė shpeshta qė ndodhin pas intervenimeve kirurgjike abdominale ose pas lėndimeve tė tjera tė zorrėve shkaktohen nga pėrfaqėsuesit e familjes Enterobacteriaceae (baktere fakultative anaerobe) dhe nga Bacteroides fragilis. Kėto mikrooganizma pėrbėjnė njė pėrqinjde tė vogėl nė florėn bakterore tė zorrėve, por kanė rėndėsi shumė tė madhe klinike.

 

Problemet e identifikimit tė infeksioneve anaerobe:

1.      Kėto infeksione shpesh kanė origjinė nga flora normale bakterore. Prandaj, duhet pasur kujdes nė dallimin mes baktereve kontaminante nga ato qė janė shkaktarė tė vėrtetė tė infeksionit anaerob.

2.      Nėse gjatė mostrimit apo transportit tė mostrės nė laborator, vjen deri te depėrtimi i ajrit, atėherė oksigjeni qė depėrton nė mostėr i shkatėrron mikrobet anaerobe dhe si rrjedhojė ato nuk mund tė izolohen nga mostra (rezultati i rrejshėm negativ).

3.      Mikroorganizmat anaerobė rriten mengadalė nė terrenet ushqyese; prandaj duhet pritur disa ditė pėr rezultatet e para.

 

FJALĖT KYĒE
Anaerobet
Potenciali oksido-redukues
Katalaza
Superoksid dismutaza
Infeksionet polimikrobike(tė pėrziera)
Sporogjenet
Asporogjenet
Bacteroides
B. fragilis
Clostridium tetani
Tetanospazmina
C. perfringens
Lecitinaza (fosfolipaza, alfa toksina)
C. perfringens enterotoksina
C. botulinum
Toksina e b
otulizmit
C. difficile

 Pseudomonas aeruginosa
Piocianina
Fluoresceina
Toksina A

Identifikimi i baktereve pas veēimit nė laboratorin klinik

Pėr identifikimin e anaerobeve pėrdoren dy sisteme diagnostike: testet biokimike dhe identifikimi i prodhimeve tė avullueshme tė fermentimit me kromatografi gazore (acidet dhjamore me vargje tė shkurta/ alkoolet).

 

BAKTERET ANAEROBE ASPOROGJENE QĖ KANĖ RĖNDĖSI KLINIKE  

·         Bacilet Gram-negative: Bacteroides (p.sh.B. fragilis) dhe Fusobacterium.

·         Bacilet Gram-pozitive: Actinomyces, Arachnia, Eubacterium, Bifidobacterium, Lactobacillus, Propionibacterium.

·         Koket Gram-pozitive: Peptostreptococcus dhe Peptococcus.

·         Koket Gram-negative: Veillonella, Acidominococcus.

Bacteroides fragilis

B. fragilis ėshtė pėrfaqėsuesi mė i rėndėsishėm klinik i kėtij grupi. Posedon kapsulė qė luan rol tė rėndėsishėm nė patogjenezėn e sėmundjes pėrmes dy mekanizmave: (1) ka veprim antifagocitar  dhe (2) drejtpėrdrejt pėrfshihet nė krijimin e abscesit. Kjo baktere, po ashtu prodhon edhe njė endotoksinė e cila dallohet nga endotoksinat e tjera tipike me pėrbėrjen e saj dhe ka shkallė tė ulėt tė toksicitetit.

 

BAKTERET SPOROGJENE ANAEROBE (KLLOSTRIDIET)  

Janė bacile Gram pozitive. Janė mjaft tė pėrhapura nė ambientin e jashtėm (sidomos nė tokė), por edhe nė zorrėt e njeriut dhe tė kafshėve.
tet1.jpg (31190 bytes) Kjo foshnje ka tetanus dhe ėshtė plotėsisht rigjide. Tetanusi mbyt shumicėn e foshnjeve. Infeksioni zakonisht ndodh pas prerjes sė kėrthizės me mjete tė papastra CDC


tet2.jpg (31041 bytes)
Kjo foshnje ka tetanus. Nuk mund tė thithė as ta hapė gojėn pėr shkak se muskujt e fytyrės sė tij janė shumė

tet3.jpg (25275 bytes)
Njė rast i rėndė i tetanusit te tė rriturit. Muskujt e shpinės dhe kėmbėve janė shumė tė tendosur. Spazmet e muskujve mund tė shkaktojnė thyerje eshtrash   CDC

C. tetani

C. tetani, ėshtė bacil Gram pozitiv qė formon spore terminale dhe ėshtė shumė i pėrhapur nė tokė, pluhur dhe feēet e kafshėve. Kontaminimi i plagėve nėn kushtet anaerobe me kėtė baktere, mund tė qojė nė gjerminimin e sporeve dhe nė shfaqjen e tetanusit. Sėmundja pėrfundon me vdekje nė afėr 11% tė rasteve, kryesisht te pacientėt  mbi 60 vjeē. Tetanusi njihet edhe si lockjaw (“shtangim i nofullės”) sepse pacienti nuk mund ta hapė gojėn - si pasojė e paralizės sė muskujve tė fytyrės. Sot, sėmundja ėshtė e rrallė pėr shkak tė aplikimit tė gjerė tė imunizimit me vaksinė kundėr tetanusit;  shumica e rasteve tė identifikuara ndodhin te personat e paimunizuar. Prandaj, afėr 60% e rasteve hasen tek tė riturit mbi 50 vjeē. Gjatė viteve 1947-2001 rastet e regjistruara tė tetanusit nė SHBA kanė rėnė prej 600 nė 27. Vaksinimi e ka redukuar shfaqjen e tetanusit neonator tek vendet nė zhvillim, kurse nė SHBA janė shėnuar vetėm dy raste tė tilla qė nga viti 1989 (tė dy pacientėt ishin tė lindur nga nėnat e pavaksinuara).

Nė vendet e botės sė tretė, gjysma e rasteve tė tetanusit ndodh tek tė posalindurit, pėr shkak tė infeksionit tė kėrthizės (shpesh si rrjedhojė e prerjes sė saj me mjete tė mprehta tė kontaminuara). Tetanusi neonator qon nė njė numėr tė konsiderueshėm tė vdekjeve (afėr 270.000 nė vitin 1998). Kjo ndodh nė rastet kur nėna nuk ka imunitet mbrojtjės pėr ta pėrcjellur tek foshnja e saj.

Infeksioni zakonisht ndodh pas depėrtimit tė sporeve nė plagė, me ē’rast ato gjerminojnė dhe prodhojnė toksinėn e tetanusit. Klostridet janė baktere joinvazive, andaj mbeten tė lokalizuara nė plagėn lokale. Tetanusi mund tė merret edhe me anė tė pėrdorimit tė drogave injektuese. Ekzotoksina (tetanospazmina) lidhet me receptorėt gangliozid nė neuronet frenuese tė sistemit nervor qėndror nė tė cilat si transmiter ėshtė glicina. Toksina e ndal transmetimin e impulsit nervor nė muskuj duke quar nė paralizė spastike. Toksina mund tė veprojė nė skajet e nervave periferik motorikė, nė tru, nė palcėn kurrizore dhe nė sistemin nervor simpatik. Pėr shkak tė pėrfshirjes sė neuroneve frenuese, vjen deri te kontraksioni muskulor.

Nė tetanusin e gjeneralizuar, pacienti e ka nofullėn e shtanguar (trizmusi).  Muskujt e nofullės janė tė shtanguar ashtu qė nuk mund tė hapet goja dhe vėshtirėsohet edhe gėlltitja. Kjo i jep pacientit njė pamje tė buzėqeshjes sardonike (risus sardonicus). Pėr shkak tė prekjes sė kordave tė zėrit mund tė preket edhe aparati i tė folurit. Kontraksionet e vazhdueshme tė muskujve, tė cilėt madje mund tė shkaktojnė edhe thyerje tė eshtrave dhe spazmi rezultues qė shpesh mund tė zgjasė me minuta nė periudhė prej mė shumė se njė jave, mund tė kenė epilog fatal. Pacienti shpesh ka ethe (rritje pėr 2-4 shkallė) me djersitje, rritje tė frekuencės sė zemrės dhe tė presionit tė gjakut. Pacientėt e sėmurė nga tetanusi shpesh preken edhe nga infeksionet brendaspitalore(pneumonia e vonshme aspirative).

Mesatarisht, simptomet e tetanusit shfaqen 8 ditė pas infeksionit (edhepse inkubacioni mund tė jetė prej 3 ditė deri nė 3 javė). Inkubacioni varet nga distanca ndėrmjet lokalizimit tė infeksionit dhe sistemit nervor qėndror. Tek tė posalindurit mesatarja e periudhės latente ėshtė njė javė.

Tetanusi cefalik ėshtė infeksion i rrallė qė pėrfshin edhe veshin e mesėm. Ai mund t’i prek edhe nervat kranialė.

Tetanusi lokal, ėshtė po ashtu i rrallė dhe manifestohet si kontraksion lokal muskulor nė zonėn e infeksionit. Disa raste mund tė jenė edhe vdekjepruese.

Vaksinimi i fėmijėve me toksoidin tetanik pothuajse e ka eliminuar nė tėrėsi kėtė sėmundje nė SHBA. Toksoidi pėrbėn toksinėn e tetanusit qė ėshtė inaktivuar me formalinė dhe stimulon antitrupat antitoksinė. Mund tė jetė nė dy forma: tė precipituar dhe tė lėngėt. Forma precipituese jep serokonverzion mė tė shpejtė dhe titėr mė tė lartė tė antitoksinave. Nėse fėmijėt e marrin tėrė regjimin e vaksinimit, atėherė arrihet mbrojtje gati e qindpėrqindtė. Buster dozat duhet tė jepen ēdo 10 vjet.

Diagnoza e kėsaj sėmundje ėshtė klinike dhe bakteret vetėm nė raste tė rralla mund tė izolohen nga plagėt. 


  tet-table1.jpg (20402 bytes) Tetanusi neonator- pėrmbledhje CDC

tet-table2.jpg (29037 bytes) Tetanusi – vetitė klinike CDC

facial-tet1.jpg (95503 bytes)  Pacienti me tetanus facial. Vėreni kontraksionin e muskujve maseter dhe muskujve tė qafės. CDC/Dr. Thomas F. Sellers/Emory University

facial-tet2.jpg (35600 bytes) Tetanusi te njė mashkull 46 vjeēar, Manila. Spazmet muskulare, abdominale dhe tė gjymtyrėve nga tetanusi pėr shkak tė plagėve nė dorė tė shkaktuar nga pjesėt e granatatės  CDC

tet-cases1.jpg (26597 bytes) Rastet e tetanusit nė SHBA 1980-2001 CDC

tet-cases2.jpg (26770 bytes) Rastet e tetanusit sipas moshės nė vitet 1980-2000 CDC

tet-cases3.jpg (18259 bytes) Grup moshat e rasteve tė raportuara tė tetanusit gjatė viteve 1991-1995 dhe 1996-2000 CDC

tet-cases4.jpg (18021 bytes) Tetanusi: Lėndimet dhe gjendjet CDC
 

tet-cases1a.jpg (16527 bytes) Rastet e tetanusit nė SHBA gjatė viteve 1947-2001 CDC
gangrene-leg.jpg (511826 bytes) Gangrena gazore e kėmbės © Bristol Biomedical Image Archive. Me leje

gangrene-bact.jpg (523414 bytes) Gangrena gazore. Ngjyrosja sipas Gramit.
© Bristol Biomedical Image Archive. Me leje

C. perfringens

Clostridium perfringens shkakton kolonizimin e plagės dhe gangrenėn gazore pas kontaminimit tė plagėve me materie nga dheu, e mė rrallė nga trakti tretės. Haset kryesisht gjatė luftrave apo fatkeqėsive natyrore. Termi gangrenė gazore i referohet ėnjtjes sė indeve pėr shkak tė lirimit tė gazrave si prodhime tė fermentimit tė klostridieve. Gangrena gazore ėshtė gangrenė e lagėsht pėr dallim nga gangrena e thatė, e cila nuk shkaktohet nga infeksionet bakterore.

C.perfringens prodhon disa enzime qė i zbėrthejnė indet, siē janė lecitinaza (alfatoksinė) dhe disa enzime proteolitike dhe saharolitike. Si rezultat i veprimit tė kėtyre faktorėve patogjen vjen deri te nekroza dhe shkatėrrimi i enėve tė gjakut dhe indeve pėrreth (sidomos muskujve). Kjo krijon njė ambient anaerob nė indet fqinje duke i mundėsuar C.perfringens tė pėrhapet nė mėnyrė sistemike. Nėse nuk intervenohet me kohė, vdekja mund tė vjen brenda dy ditėsh. Terapia efikase pėrfshin dhėnien e antitoksinave, antibiotikėve dhe debridimin e plagės.

Pėrcaktimi i prodhimit tė lecitinazės ėshtė kriter i rėndėsishėm nė identifikimin laboratorik tė kėtij mikroorganizmi.

Kjo baktere po ashtu ėshtė faktor i rėndėsishėm etiologjik i helmimit me ushqim nga shtamet qė prodhojnė enterotoksina.

 

 

BURIMET E INTERNETIT
CDC manual i tetanusit 
(kėrkon Acrobat)
CDC informata mbi botulizmin
 
CDC manual i botulizmit
 
(kėrkon Acrobat) 
Njohuri pėr botulizmin
  
(nga OBSH)

Toksinat bakterore: Miq apo armiq  (CDC)

 

C. botulinum

Botulizmi ėshtė njė formė e rrallė, por fatale e helmimit me ushqim qė shkaktohet nga njė toksinė shumė e fuqishme e prodhuar nga C.botulinum. Kjo toksinė lidhet pėr receptorė nė nervat periferik, nė tė cilat si neurotransmiter ėshtė acetilkolina. Toksina i pengon impulset nervore duke shkaktuar paraliza flakside ( tė buta) qė nganjėherė mund tė jenė vdekjepruese (pamjaftueshmėria e zemrės dhe mushkėrive). Kjo baktere nuk shumėzohet nė zorrė, por ekzotoksina e preformuar nga gjerminimi i sporeve mund tė jetė e pranishme nė prodhimet ushqimore tė konservuara qė nuk janė autokllavuar si duhet. Botulizimi i plagėve ėshtė dukuri shumė e rrallė. 

C.botulinum zakonisht nuk rritet nė zorrė pėr shkak tė konkurencės sė madhe me florėn normale, kėrkesės pėr kushte anaerobe  dhe aciditetit tė ulėt. Mirėpo, tek tė posalindurit, ku ende nuk ėshtė krijuar flora normale bakterore mund tė ndodh kolonizimi me C. botulinum. Botulizmi i tė posalindurve, edhepse i rrallė, tashmė ėshtė formė mbizotėruese e sėmundjes. Nė SHBA ēdo vit ndodhin afėr 100 raste tė botulizmit, prej tė cilave ¾ hasen tek tė posalindurit  dhe ¼ nga ushqimi i kontaminuar. Sporet mund tė jetojnė me vite tė tėra nė ambientin e jashtėm.

Pas konsumimit tė ushqimit tė kontaminuar, simptomet e botulizmit shfaqen zakonisht brenda 1-2 ditėsh, por nganjėherė kjo fazė mund tė zgjasė deri njė javė. Fillimisht preken shqisa e tė pamurit dhe gėlltitja; pacienti mund tė ketė edhe nauze dhe kapsllėk. Mandej, pason paraliza e muskujve, zakonisht nė fillim nė regjionin e kokės. Nėse preken mukujt e frymėmarrjes mund tė shkaktohet edhe vdekja. C.botulinum zakonisht nuk rritet nė zorrėt e personave tė rritur, por mund tė rritet tek tė posalindurit qė gėlltisin sporet e kudondodhura nė ambient. Konsumimi i mjaltit tė kontaminuar nga sporet ėshtė njė burim i rėndėsishėm i infeksionit. Simptomet e hershme janė kapsllėku dhe rraskapitja e pėrgjithshme. Pas paralizės sė muskujve, vėshtirėsohet aftėsia e gėlltitjes, kurse paraliza e muskujve tė kokės jep sindromin karakteristik tė “floppy baby sympoms”. Muskujt e dėmtuar respiratorė e vėshtirėsojnė  frymėmarrjen dhe mund tė shkaktojnė vdekje. Nėse ka shumė plagė, ato mund tė infektohen duke krijuar kushte pėr rritjen e klostridieve qė japin simptomatologji tė ngjashme me botulizmin alimentar pėrveē rasteve kur preket trakti tretės.

Trajtimi i tė rriturve pėrfshin zbatimin e njė klizme pėr ta pastruar traktin tretės nga toksina dhe injektimin e antitoksinės (antitrupat e prodhuar nė kuaj). Rekomandohet qė antitoksina tė jepet nė stadin e hershėm tė sėmundjes, me qėllim tė neutralizimit tė toksinės dhe mbrojtjen e mbarimeve nervore nga dėmtimi eventual. Antitoksina e pėrfituar nga kuajt nuk aplikohet tek tė posalindurit, tė cilėve u jepet imunoglobulina humane e botulizimit. Antibiotikėt nuk preferohen nė trajtimin e botulizmit, edhepse ato mund tė pėrdoren te infeksionet sekondare. Terapia pėrkrahėse te infantėt bazohet nė lehtėsimin e frymėmarrjes dhe ushqimin artificial. Tė rriturit, po ashtu, mund tė kenė nevojė pėr pėrdorimin e respiratorit dhe sipas nevojės edhe pėr trakeotomi.

Shėrimi i plotė nga botulizmi zakonisht vjen brenda disa muajsh dhe ndėrlidhet me zėvendėsimin e skajeve tė dėmtuara tė fijeve nervore .

 

C. difficile

Te foshnjat, si pasojė e pėrdorimit tė antibiotikėve, shpesh ndodh ērregullimi i florės normale bakterore tė traktit tretės. Nė kėto raste mund tė vjen deri te rritja dhe kolonizimi i traktit tretės me C.difficile, e cila prodhon njė enterotoksinė qė shkakton kolitin pseudomembranoz. Simptomet fillojnė 4-8 ditė pas dhėnies sė terapisė me antibiotikė nė trajtė tė krampeve abdominale dhe diarresė. Te rastet e moderuara tė sėmundjes zakonisht nuk ka jashtėqitje me gjak. Kurse, te rastet e rėnda tė sėmundjes mund tė shfaqen diarre tė pėrgjakura, ethe, distenzion dhe ndjeshmėri e abdomenit . Nė trajtimin e sėmundjes duhet ndėrprerė dhėnien e antibiotikut tė implikuar (p.sh. ampicilina), kurse nė rastet e rėnda mund tė jepet edhe terapi specifike me antibiotikė (p.sh. vankomicinė).

 

PSEUDOMONAS AERUGINOSA  

Pseudomonadet  janė bacile Gram negative aerobe me flagjelė polare. Ato dallohen nga pėrfaqėsuesit e Enterobacteriacea ngase janė oksidazė pozitiv. Kėto baktere hasen kudo nė natyrė: nė ujė, tokė dhe ajėr. Pėrbrenda gjinisė Pseudomonas, shumica e infeksioneve humane shkaktohen nga Pseudomonas aeruginosa.  Ndjeshmėri tė theksuar nga infeksionet me Pseudomonas kanė sidomos personat me imunitet tė kompromituar -  si p.sh. ata qė vuajnė nga HIV, marrėsit e organeve gjatė transplantimit dhe pacientėt me djegie (kanė shkallė tė lartė tė vdekshmėrisė). Te plagėt dhe indet e prekura nga djegiet, dėmtimi i enėve tė gjakut e kufizon qasjen e fagociteve, qė janė pėrgjegjės pėr vijėn e parė mbrojtėse tė organizmit dhe pėr pastrimin e terrenit nga mikrobet patogjene. Njė grup tjetėr i personave tė rrezikuar nga infeksionet me Pseudomonas janė pacientėt qė vuajnė nga fibroza cistike, pasiqė dėmtimi i epitelit respirator mundėson kolonizimin me kėto mikrobe dhe zhvillimin e pneumonisė qė shkon me ethe, kollitje produktive, abdomen tė distenduar, vėshtirėsi nė frymėmarje dhe cianozė. Sėmundja shpesh shkakton edhe humbje nė peshė.

Pseudomonadet janė baktere patogjene oportune. Infeksionet nozokomiale me P.aeruginosa janė shumė tė shpeshta nė njėsitė e kujdesit intenziv duke shkaktuar pneumoni fatale pas simptomatologjisė me kollė produktive, rrėnqethje, pengesa nė frymėmarrje dhe cianozė. Problemi bėhet edhe mė i theksuar pėr shkak tė rezistencės sė pseudomonadeve ndaj antibiotikėve tė zakonshėm. Madje, njė shtresė jargėzuese qė prodhohet mbi sipėrfaqėn e kėtyre mikroorganizmave ka efekt antifagocitar duke e vėshtirėsuar luftimin e tyre nga fagocitet e sistemit imunitar. Patogjenezės sė sėmundjes i ndihmon edhe prodhimi i toksinave qė e dėmtojnė indin e strehuesit.

Infeksionet me P.aeruginosa janė shkaktarė tė shpeshtė tė bakteremisė. Pas depėrtimit nė sistemin e qarkullimit tė gjakut mund tė infektohen edhe valvulat e zemrės, sidomos tek pėrdoruesit e drogave injektuese. Simptomet mė tė shpeshta janė rraskapitje e pėrgjithshme, ethe, dhembje nyjesh dhe dhembje nė muskuj.

Pseudomonadet mund tė shkaktojnė edhe infeksione tė lėkurės pas larjes nė ujėra tė infektuara duke rezultuar nė ndryshime lėkurore qė pėrcillen me kruarje. Kjo ėshtė i ashtuquajturi “folikuliti i banjos sė ngrohtė”. Nganjėherė, kėto ndryshime lėkurore mund tė jenė tė rėnda dhe pėrcillen me kokėdhembje, dhembje tė syve, tė barkut, tė gjoksit dhe tė veshit. Pos lezioneve lėkurore, Pseudomonadet mund tė shkaktojnė edhe infeksione tė indeve tė buta, tė nyjeve dhe eshtrave nė tė cilat bakteret depėrtojnė gjatė bakteremisė. Pėrfshirja e eshtrave vėrehet kryesisht te pacientėt qė vuajnė nga diabeti dhe te personat pas intervenimeve kirurgjiike. Infeksioni i plagėve mund tė shkojė me kundėrmim tipik tė frutave apo me sekrecione qė kanė ngjyrė tė gjelbėr nė tė kaltėr (piocianina).

Njė grup tjetėr i infeksioneve nga Pseudomonadet janė infeksionet e traktit urinar (shpesh si rezultat i pėrdorimit tė kateterėve), absceset e meningjitet nė tru, infeksionet e syve dhe ato tė veshėve. Kruarja apo veshi i notarėve ėshtė njė infeksion qė shfaqet gjatė sezonit veror pas larjes nėpėr bazene. Tė moshuarit mund tė preken nga infeksionet e veshit qė janė tė rrezikshme dhe nganjėherė shkaktojnė edhe paraliza tė muskujve tė fytyrės. Abrazionet e kornesė mund tė qojnė nė infeksion dhe rezultojnė nė ulqera korneale, tė cilat nėse nuk mjekohen japin verbim. Disa medikamente tė syve dhe pėrdorimi i zgjatur i thjerrėzave tė buta tė kontaktit mund ta pėrkeqėsojnė edhe mė shumė infeksionin.

Diagnoza laboratorike e infeksioneve me Pseudomonas pėrfshin disa veēori tipike: prania e piocianinės (ngjyrė blu-tė gjelbėrt) dhe fluorescinės (gjelbėr-verdhė, florescente) dhe reaksionet biokimike (testi i oksidazės). Kulturat nė terrenet kultivuese kanė aromė tė frutave. Pasiqė ky mikroorganizėm ėshtė banor normal i mjediseve spitalore, prania e tij nuk mjafton pėr tė dėshmuar burimin e infeksionit. Diagnoza e infeksioneve nė indet e thella dhe eshtra mund tė bėhet me ndihmėn e radiografisė.

Rezistenca e pseudomonadeve ndaj antimikrobikėve pėrbėn problem tė theksuar. Nganjėherė jepet terapi e kombinuar pėr infeksionet e rėnda nė kohėzgjatje prej 6 javėsh. Infeksionet e syrit trajtohen me pika pėr sy. Ndėrsa te infeksionet e indeve tė thella, siē janė ato nė tru, nyje apo eshtra mund tė nevojitet intervenimi kirurgjik pėr largimin e indit tė dėmtuar. Madje, te infeksionet e e gjymtyrėve te pacientėt e djegur mund tė kėrkohet edhe amputimi i tyre.

Toksiciteti i Pseudomonadeve rezulton nga prodhimi i toksinės A qė shkakton ADP ribozilimin e faktorit tė elongimit-2 (EF-2 pėrdoret nė sintezėn e proteinave). Nė kėtė rast, toksina e Pseudomonadeve ėshtė e ngjashme me atė tė difterisė

 

cbotulinumgentian-label.jpg (36270 bytes)

Ngjyrosja me gentian violet e C. botulinum
© The MicrobeLibrary

 

Clostridium botulinum – bacil prokariot. Stadi vegjetativ (shigjeta e verdhė) dhe sporogjen (shigjeta e kaltėr): vėreni flagjelat tek qelizat vegjetative. Shkakton botulizmin.  SEM  x15,400, © Dennis Kunkel Microscopy, Inc. Me leje


 

Clostridium botulinum – bacil prokariot. Stadi vegjetativ (shigjeta e verdhė) dhe sporogjen (shigjeta e kaltėr): vėreni flagjelat tek qelizat vegjetative. Shkakton botulizmin.  SEM  x15,400, © Dennis Kunkel Microscopy, Inc. Me leje

pseudo1.jpg (57140 bytes)   Mikrografia elektronike skanuese e Pseudomonas aeruginosa CDC

Kthehu nė Seksionin e Bakteriologjisė tė Mikrobiologjia dhe Imunologjia On-line

Kthehu nė Udhėzuesin e Departamentit tė Mikrobiologjisė dhe Imunologjisė

Kjo faqe ėshtė  copyright 2007   The Board of Trustees of the University of South Carolina
Faqja e pėrditėsuar mė  Tuesday, May 05, 2009
Faqja mbahet nga 
Richard Hunt

Problemet eventuale, Ju lutemi t’i raportoni te
rhunt@uscmed.sc.edu