x x

 INFECTIOUS DISEASE

BAKTERIOLOGJIA IMUNOLOGJIA MIKOLOGJIA PARAZITOLOGJIA VIROLOGJIA

VIDEO LIGJĖRATA
ANGLISHT

 

VIROLOGJI – KAPITULLI  NJĖZET E TRE  

SĖMUNDJET VIRALE TĖ NGADALTA  TĖ  SISTEMIT NERVOR

Dr Margaret Hunt

Pėrktheu: Prof. Kristaq BĖRXHOLI (Virolog)
Fakulteti i Mjekėsisė Veterinare
Departamenti i Shėndetit Publik Veterinar
Tiranė – ALBANIA - SHQIPĖRI

 

       

ANGLISHT
En Espańol
Let us know what you think
FEEDBACK
KERKO
Universiteti i Prishtinės

  

 Redaktuar dhe Ilustruar nga Dr Richard Hunt

Pėr tė lexuar: Murray et al., Microbiology, 5th Ed., Kapitulli  67 (prionet)

OBJEKTIVAT E TĖ MĖSUARIT

Hyrje tek sėmundjet akute/kronike tė sistemit nervor qėndror.

Cilėsitė  e agjentėve jo tė zakonshėm tė lidhur me sėmundjet subakute tė sistemit nervor qėndror

TĖ PĖRGJITHSHME

Termi "Infeksionet virale tė ngadalta" i referohet  kohės sė SĖMUNDJES, jo nivelit tė rritjes  sė virusit. Sėmundja ka njė periudhė tė gjatė inkubacioni (e cila mund tė jetė muaj ose vite) dhe njė kurs klinik progresiv tė gjatė.

Sėmundjet nga virusė tė ngadaltė  mund tė shkaktohen nga virusė konvencionalė-tė zakonshėm ose nga virusė jo konvencionalė (tė njohur dhe si agjentė jo konvencionalė ose agjentė/virusė jo tipikė). .

Shėnjat tė lidhura me sėmundjen e ngadaltė, tė shkaktuara nga prion/virus, e sistemit nervor qėndror, kanė prirje  tė kenė njė manifestim tė shumtė neurologjik. Pacientė tė ndryshėm mund tė shfaqen me shėnja tė ndryshme.

 

 

 

pml.jpg (505800 bytes)  Figura 2
Truri nė leukoencefalopatinė progresive shumė vatrore. Pėrdoret me leje tė  
© Bristol Biomedical Image Archive.
 

 

VIRUSĖT KONVENCIONALĖ - ZAKONSHĖM

Leukoencefalopatia progressive shumė vatrore (LPSHV)

Kjo ėshtė njė sėmundje e rrallė, progresive, fatale, demielinizuese e SNQ qė shkatėrron oligodentrocitet  (figura 1 dhe 2). Alo rezulton nė humbjen e memorjes, humbjen e ko-ordinimit, probleme tė tė menduarit, probleme  tė tė pamit  etj.

Sėmundja shkaktohet nga antarė tė tillė te familjes sė  polyomavirus, zakonisht nga virusi  JC. Serologjia tregon qė ekspozimi kundrejt virusit JC ėshtė i zakonshėm, por LPSHV ėshtė e rrallė. Pacientė tė cilėt zhvillojnė LPSHV kanė shpesh abnormalitete tė sistemit imun. LPSHV zhvillohet deri nė 5% tek pacientėt me SIDA. Nė SIDA, trajtimi me HAART mund tė stabilizojė  sė paku disa prej kėtyre pacientėve dhe pamja e tyre neurologjike  mund edhe tė pėrmirėsohet. Megjithatė jo tė gjithė pacientėt me VIH pozitiv tregojnė pėrgjigjen e mėsipėrme, nė pėrgjigje tė  HAART, nė raport me LPSHV. LPSHV mund tė jetė dhe si reaktivizim i formės latent tė virusit JC, ndoshta nė veshka. Virusė tė shumtė ka gjithashtu dhe nė tru.

Njė tjetėr polyoma virus ėshtė virusi BK, i cili mund tė vendosė njė infeksion latent nė veshka dhe nėn kushtet e supresionit imun  ai mund tė riaktivizohet dhe mund tė shkaktojė infeksione tė rėnda tė traktit urinar. Nuk ka lidhje me LPSHV. Ka disa mendime tash sė fundmi (2006) se virusi BK mund tė lozė rol nė kancerin e prostatės. 

Panencefaliti subakut sklerotizues (PESS)

Kjo sėmundje ėshtė njė komplikacion i rrallė i infeksionit tė virusit tė fruthit dhe zhvillohet afėrisht nga 1 deri nė 10 vjet pas infeksionit fillestar. Ai ėshtė progresiv dhe fatal dhe karakterizohet nga njė keqėsim mendor dhe motorik. Faktorėt e riskut pėrfshijnė marrjen e fruthit pėr herė tė parė nė mosha tė hershme.

PESS ėshtė e lidhur  me format defektive tė virusit nė tru dhe kėshtu ėshtė e vėshtirė tė izolohet  virusi infektues nga pacientėt. Incidenca ka filluar tė bjerė pėr shkak tė futjes nė praktikė tė vaksinimit anti-fruth.

Panencefaliti progresiv i rubelės (PPR)

PPR ėshtė njė pasojė shumė e rrallė e infeksionit nga virusi i rubellės dhe qė gjithashtu rezulton nė dėmtime mendore dhe motorike.  Infeksioni fillestar zakonisht ėshtė kongjenital  ose menjėherė pas lindjes dhe shpėrthimi i PPR ndodh nga mosha 8 deri nė 19 vjeē. Kursi i sėmundjes mund tė zgjerohet pas shumė vitesh. 

 

Infeksione tė tjera tė ngadalta

Virusi i imunodeficiencės humane  dhe SIDA. Shif pjesėn HIV/AIDS

Tėrbimi. Shif pjesėn e tėrbimit

 

 

  AGJENTĖT JO KONVENCIONALĖ - JO TĖ ZAKONSHĖM:
PRIONET

 
slow2.jpg (52921 bytes) Figura 3
 Krahasimi i cilėsive tė virusėve tė zakonshėm dhe prioneve
Disa sėmundje tė ngadalta tė sistemit nervor qėndror shkaktohen nga njė grup agjentėsh jo tė zakonshėm, ku natyra e tyre akoma ėshtė e diskutueshme. Nė disa rrugė ata janė tė ngjashėm me virusėt  e zakonshėm . Ata janė tė vegjėl, agjentė filtrues dhe qė tė rriten kėrkojnė bujtės qelizorė. Ata nuk kanė kapacitet pėr gjenerim energjie ose sintezėn e proteinave.

Nė mėnyra tė tjera ata janė mjaft tė ndryshėm nga virusėt; pėr shembull  ne nuk kemi  ndonjė tė dhėnė pėr particelė virale  nė indet e infektuara ose preparatet e purifikuara tė materiali infektiv. Asnjė nuk ka qėnė i aftė tė provojė qė kėta agjentė pėrmbajnė acid nukleik. Nė rast se ata kanė acid nukleik, ka tė ngjarė qė ai tė jetė shumė i vogėl  dhe ka shumė pak kapacitet kodues. Kėta agjentė kanė njė rezistencė jo tė zakonshme kundrejt trajtimeve tė zakonshme me tė cilat inaktivohen virusėt (figura 3 dhe 4).

 

 

 

slow3.jpg (53338 bytes) Figura 4
Cilėsitė e virusėve jo tė zakonshėm

slow1.jpg (54658 bytes) Figura 5
Encefalopatia spongioforme e transmetueshme

 

cjd1.gif (86308 bytes) Figura 6
Ndryshimet spongioforme nė  CJD pėrbėhen prej njė numuri vakuolash tė rrumbullakta brėnda neuropilit e cila ndodh si vetėm dhe nė grupe t
ė bashkuara duke dėmtuar cytoarkitekturėn kortikale.   © The UK Creutzfeldt-Jakob Disease Surveillance Unit

Kėta virusė jo tė zakonshėm shpesh quhen  'prione' – meqėnėse proteina ėshtė prezente nė preparatet e purifikuara tė materialeve infektivė  dhe trajtimi qė shkatėrron proteinat  shkatėron dhe infektivitetin. Pėrkundrazi, trajtimi qė shkatėrron acidin nukleik ,nuk shkatėrron infektivitetin.  Kjo  proteinė njifet si  PrP (prion proteinė). Pyetja nėse acidi nukleik ėshtė pjesė e kėtyre agjentėve ende ėshtė e paqartė; shumė njerėz mendojnė qė materiali infektiv ėshtė vetėm protein. 

Kėta agjentė:

·         shkaktojnė sėmundje qė janė tė kufizuara nė SNQ

·         kanė njė periudhė tė gjatė inkubacioni

·         shaqin sėmundje me zhvillim tė ngadaltė, progresiv dhe fatal

·         shfaqin njė encefalopati spongioforme

·         karakterizohen nga vakuolat nė neurone

·         mund tė shkaktojnė formimin e agregateve fibrilare, tė cilat pėrmbajnė PrP dhe kanė karakteristikat e ngjashme me amyloidin.

Sėmundjet e shkaktuara nga kėta agjentė (encefalopatia spongioforme e transmetueshme (figura 5)) janė tė rralla nė njerėz, por ka mendime qė ato mund tė bėhen mė tė zakonshme se mė parė dhe ato mund tė kenė ndėrlikime nė studimin e sėmundjeve tė tjera degjenerative tė SNQ.  Ato mund tė jenė tė trashėgueshme ose ndodhin sporadikisht.

Skrapia

Skrapia ėshtė sėmundje e dhėnve. Ajo rezulton nė ndryshimin e sjelljeve, dridhje progresive, ataksi (mungesė tė koordinimit tė muskujve), shkatėrrim i organizmit dhe vdekje. Ajo  ėshtė sėmundje e transmetueshme.

Kuru

Kuru ėshtė sėmundje e njeriut. Ajo shkakton dridhje dhe ataksi dhe shpesh,nė stadet e fundit, ēmenduri. Ajo transmetohet nga ritet pėr vdekjen e cila pėrfshin autopsinė dhe kanibalizmin nė popullatėn Fore tė Papua/Guinesė sė Re. Asnjė i lindur, qė nuk ka pėrdorur kėtė praktikė, nuk ka marrė Kuru. Nuk ka tė dhėna pėr transmetimin nė fetus, transmetimin nėpėrmjet qumėshtit ose kontaktit intim social.

 

BURIMI WEB
NINDS Kuru Information Faqe
Creutzfeldt-Jakob Disease Fact Sheet
 

cjd3.gif (81384 bytes) Figura 7
Ngjyrimi imun i Prion proteinės, tregon pllakat amyloide.  © The UK Creutzfeldt-Jakob Disease Surveillance Unit
Sėmundja e Creutzfeldt-Jakob (CJD)

CJD ėshtė njė sėmundje e njeriut qė rezulton nė ēmenduri dhe gjithashtu shpesh me dridhje dhe pamjaftueshmėri tė koordinimit motorik. Ka 1 deri nė 3 raste pėr 1 milionė njerėz  nė vit me kėtė sėmundje,por rastet mund tė kalojnė pa u diagnostikuar. Sėmundja mund tė transmetohet tek kafshėt nė laborator. Megjithėse sėmundja ėshtė parė  tė zhvillohet nė moshėn 16 deri nė mbi 80 vjet, ajo zakonisht vihet re nga mosha 50 deri nė 70 vjet. 10% e rasteve janė familjarė gjė e cila tregon qė trashėgimia gjenetike e bėn mė tė mundshme individin pėr tė zhvilluar CJD.

Mėnyra e zakonshme e transmetimit ėshtė e panjohur, por shumė raste janė sporadike dhe nuk ka tė dhėna pėr transmetimin direkt nga personi tek personi. CJD mund tė transmetohet  nėpėrmjet manipulimeve mjekėsore; transplantit tė kornesė, transplantit tė dura materit, gjatė tė cilave, nė neurokirurgji, janė pėrdorur mjetet kriurgjikale jo tė sterilizuar mjaftueshėm (procedurat sterilizuese tani kanė ndryshuar pėr tė parandaluar kėtė sėmundje), dhėnia e hormoneve tė rritjes tek njeriu (tashmė pėr tė prodhuar hormone tė rritjes pėr pėrdorim human pėrdoren vektorėt e ADN).  

 

 

 

 

BURIMI WEB
BSE
CDC

Official Mad Coė Disease Home Page BSE Neės

Bovine Spongiform Encephalopathy and Variant Creutzfeldt-Jakob Disease: Background,
Evolution, and Current Concerns

 
BSE Tutorial from Dr Alan Cann, University of Leicester

Si janė prekur shumė njerės nga vCJD (Diagrama Angli)

 

Sėmundja e shkaktuar nga variant i ri i CJD (BSE e njeriut); nvCJD, vCJD

Njė formė e  CJD ka qėnė raportuar, kryesisht nė Angli, nė  pacientėt tė cilėt ishin zakonisht tė rinj (mė shpesh nėn 40 vjeē; mosha mesatare e vdekjes:28 vjeē) se sa ėshtė nė rastin pėr shumicėn e pacientėve me CJD (mosha mesatare e vdekjes: 68 vjeē) (figura 8A). Kjo sėmundje  ėshtė gjithashtu e ndryshme nga CJD e zakonshme nė atė qė pacientėt tentojnė tė shfaqin probleme psikiatrike dhe nė atė qė kursi i sėmundjes  ka tendencė qė tė jetė  mė i zgjatur. Tė prekurit mundet qė eventualisht tė shfaqin  ndonjė ose tė gjitha shėnjat e pėrshkruara mė lartė  pėr  sėmundjet e tjera prionike tė njeriut. Sėmundja ėshtė parė pėr herė tė parė nė vitin 1996 dhe ka tė dhėna tė forta qė tregojnė qė ajo ėshtė e lidhur me pėrdorimin e mishit tė kontaminuar me BSE. Tashmė janė vendosur masa tė fuqishme tė kontrollit tė BSE. Autopsia tregon njė pamje neuropatollogjike tė dallueshme dhe shumė  depozitime tė pllakave amiloide  tė PrP (prion proteinės) (figura 7 dhe 9) qė ėshtė tipike nė rastin e CJD.  

Diferencat midis variantit CJD dhe CJD klasike Numėri i rasteve tė BSE

Qė nga Gushti 2006, 162 njerėz janė raportuar tė infektuar me vCJD nė Angli (figura 8b), 20 nė Francė, 4 nė Irlandė, 2 nė Amerikė dhe nga 1 Kanada, Japoni, Portugali, Spanjė dhe Hollandė (njerzit nga Kanadaja, Japonia dhe Amerika ndoshta janė ekspozuar ndėrsa jetonin nė Angli).

Ne nuk e dimė nė se ne jemi duke parė fillimin e njė shpėrthimi madhor ose kur kėto do tė jenė rastet kryesore tė kėsaj sėmundjeje qė do shifen. Ka njė lidhje pėr shkak se duket se ka mė shumė agjent infektiv nė indet periferike sidomos nė indet limforetikular tė pacientėve me vCJD se sa tek ata me CJD normale. Kjo ka ngritur ēėshtjen rreth sterilizimit tė instrumenteve kirurgjikalė etj dhe mundėsinė e pėrhapjes jatrogjenike. Kjo ėshtė njė nga arsyet qė Amerika ėshtė e vendosur dhe konservative rreth mbrojtjes sė furnizimit me gjak (nėpėrmjet kontrollit tė tij). Ka mundėsi qė agjentėt e vCJD mund tė jenė transmetuar nga transfuzioni i gjakut nė dy raste nė Angli. Nė tė dy rastet, gjaku nuk ėshtė pastruar nga leukocitet; mendohet se eliminimi i leukociteve mund tė ulė shanset e transmetimit nga transfuzioni i gjakut.
 

Shėnja pulvinare pėr vCJD

Figura 8A
Shpėrndarja e moshės tė CJD nė Angli: CJD dhe vCJD 1994-2001 USDA
 
Figura 8B
Numuri i vdekjeve nga CJD nė Angli 1990-2003
 

 

bse1.gif (27281 bytes) bse2.gif (53371 bytes)  Figura 9A
Medula e njė gjedhi tė infektuar me  BSE : Vakuolat duken nė njė neuron  nė neuropile. Astrocytet me proliferate tė bėrthamave tė vogla. Nuk ka infiltrate me qeliza inflamatore nė tru.  Left x100, Right x200  Dr. M. KUBO NIAH, Japoni
 

bse5.gif (138635 bytes) Figura 9B
Imunocytokimia pėr  PrP nė trurin  e vogėl  tregon njė ngjyrim tė fuqishėm tė pllakave tė tipit tė Kuru (qendėr) me pllaka tė shumta tė vogla nė shtresėn granulare dhe depozitime tė shumta periqelizore nė shtresėn molekulare  © The UK Creutzfeldt-Jakob Disease Surveillance Unit/The Lancet

bse6.gif (140678 bytes)  Figura 9C
Imunocytokimia pėr  PrP nė talamus tregon disa pllaka tė mėdha multicentrike(qendėr) me depozitime  perivakuolare dhe synaptike nė neuropilet rrethuese © The UK Creutzfeldt-Jakob Disease Surveillance Unit/The Lancet


 

Syndromi Gerstmann-Sträussler-Scheinker 

Syndromi Gerstmann-Sträussler-Scheinker (GSS) ėshtė njė sėmundje e njeriut dhe ka shėnjat qė janė tė ngjashme me Kuru. Ėshtė njė sėmundje familjare dhe shpesh vlerėsohet si nėnklasė gjenetike e transmetueshme e rasteve tė CJD. Sėmundja transmetohet tek kafshėt e laboratorit.

Insominia Fatale Familiare

Kjo ėshtė njė sėmundje e njeriut dhe rezulton nė njė insomini progressive tė patrajtueshme , humbje e ritmit circadian,ērregullime endokrinore, ērregullime motorike,ēmenduri. Ajo ėshtė sėmundje familjare (e trashėgueshme) dhe transmetohet tek kafshėt nė laborator. Nė kėtė formė tė sėmundjes, duket se funksioni i hypotalamusit mund tė jetė targeti fillestar. 

 

PRION PROTEIN

Preparatet e materialit infektiv me purifikim tė lartė  pėrmbajnė  sasi tė mėdha tė PrP (figura 9 dhe 10). Kjo kodohet nga genet e qelizave tė bujtėsit  dhe ėshtė njė protein glykofosfolipidylinositol (GPI) e ankoruar. Funksioni i saj normal  ėshtė i panjohur. Forma infektive ka tė njėjtin sekuencė aminoacidesh dhe tė njėjtin modifikim tė postranslatimit  si forma normale, porse ka njė formė tė ndryshme konformacionale nė indet e sėmura. Forma normale pėrmban njė lot tė heliksit alfa, ndėrsa kur kjo formė ėshtė e lidhur me sėmundjen pėrmban njė spėrfaqe me pllaka beta. Forma e lidhur  me sėmundjen ėshtė e njohur si PrPRES , pasi ajo ėshtė shumė mė rezistente kundrejt proteazės ose si PrPSC meqėnėse ishte gjetur pėr herė tė parė tek infeksionet e skrapies.

Pėrse ėshtė njė proteinė infektive?

Njė hipotezė ėshtė qė forma rezistente  mund tė kthejė formėn normale nė atė  rezistente, e cila pastaj ėshtė e aftė to kthejė mė shumė forma normale nė forma rezistente; kėshtu raporti i kthimit gradualisht do tė amplifikohet  dhe koncentrimi i formės rezistente do tė rritet. Sė paku disa prej kėtij kthimi duket se ndodhin jashtė qelizės.

Rastet e fituara

Rastet e fituara mesa duket janė tė infektuara nga forma rezistente, e cila mandej mund tė kthejė formėn normale tė personit  nė PrPSC dhe procesi gradualisht do tė fuqizohet si mė lartė.

Rastet sporadike

Rastet sporadike mund tė jenė siē duket nga njė kthim spontan tė formės normale nė formėn rezistente dhe ky process mandej shtohet pasi forma rezistente kthen mė shumė forma normale nė atė rezistente. Rastet sporadike mundet tė ndodhin  si pasojė e mutacioneve somatikė, tė cilat e bėjnė  PrP mė tė mundėshme pėr tė pėsuar kthime spontane tek forma rezistente ose mund tė  fitohet nga ndonjė mekanizėm i panjohur.

Rastet familjare (tė trashėgueshme)

Nė rastet familjare, janė parė mutacione nė genin e PrP. Nė formėn e trashėgueshme tė kėsaj sėmundjeje, forma e mutuar e proteinės mund tė ketė njė mundesi mė tė madhe pėr ndryshime spontane pėr tek forma rezistente dhe mandej duket se ndodh i njėjti process i rekrutimit. Pėr sė paku disa nga kėto mutacione, duket sė kushdo qė merr gene mutant eventualisht zhvillon  CJD/GSS, nė rast se ata do tė jetojnė gjatė. Natyra e mutacioneve nė formėn e trashėgueshme mund tė prekė kursin klinik tė sėmundjes. 

 

PĖRGJIGJIA IMUNE

Kėta agjentė/virusė jo tė zakonshėm nuk shkaktojnė njė pėrgjigje inflamatore. Ata nuk induktojnė interferonin. Nuk ka pėrgjigje  me antitrupa kundrejt kėtyre agjentėve. Kėshtu qė ėshtė e pamundur tė kontrollojmė njerzit pėr ekspozim kundrejt kėtyre agjentėve  nėpėrmjet evidentimit tė antitrupave. 

TRAJTIMI

Deri tani, sėmundjet e prionit kanė njė fund fatal. CJD klasike zakonisht rezulton nė vdekje brėnda disa muajsh pasi shėnjat bėhen tė dukėshme. Koha mesatare, nga momenti qė shėnjat bėhen tė dukėshme deri nė vdekje nė vCJD, ėshtė  e gjatė – rreth 16 muaj. Meqėnėse  pacientėt me CJD kanė njė prognozė  tė varfėr, janė testuar njė numur medikamentesh por efikasiteti i tyre, deri tani ata duket se ofrojne pak nė rast se kanė ndonjė efekt pozitiv,dhe nė rast se ato janė reale ato janė shumė tė kalueshme; nga ana tjetėr efektet anėsore tė kėtyre medikamenteve janė shumė serioze.  

Njė tjetėr mėnyrė ėshtė provuar duke prodhuar antitrupa tė cilėt frenojnė formimin e prionit nė minj.  Pjesa ngacmuese kėtu ėshtė pėr shkak  qė ata nga njė anė e bllokojnė formimin e mėtejshėm tė PrPSC, ndėrkohė qė  qeliza disponon PrPsc tė formuar. Kjo gjė deri tani nuk ėshtė eksperimentuar  tek  njerzit.

Njė aspekt pėr tu rikujtuar ėshtė qė nė rast se ka medikamente qė ngadalėsojnė progresin e sėmundjes, edhe nė rast se ata nuk kurojnė ndonjė person me shėnja, ata mund tė pėrdoren nė formėn familjare  ku ato mund tė jepen pėrpara se sa tė zhvillohen shėnjat. Kjo ėshtė njė e erė shumė e re nė sėmundjen e  prionit. 

 

DIAGNOZA

Gjatė jetės, njė diagnozė e mundshme bazohet vetėm nė pamjen klinike. EEG mund tė na japė tė dhėna mbėshtetėse nė disa raste. Spektri i gjėrė i shėnjave  dhe kursi i sėmundjes  e bėjnė diagnozėn tė vėshtirė   dhe sėmundjet prionike shpesh ngatėrrohen nė diagnozė. Diagnoza finale zakonisht bėhet nė egzaminimet e trurit pas vdekjes. Mund tė pėrdoret dhe biopsia e trurit. Serollogjia nuk aplikohet pėr shkak se pacienti nuk tregon pėrgjigje imunologjike.

Nė rastin e  vCJD, MRI mund tė jetė ndihmėse e mjaftueshme nė diagnozė. Diagnoza positive ndonjėherė mund tė bėhet duke evidentuar  prezencėn e PrPSC nė indet limfoidė periferikė; pėr shembull mund tė pėrdoret biopsia e tonsileve. Ėshtė e mundur qė tė prodhojmė antitrupa kundrejt PrPSC  duke pėrdorur minjtė tek tė cilėt janė hequr genet dhe nuk janė telorizues kundrejt proteinės. Kėta antitrupa mandej mund tė pėrdoren nė metodėn e Western blotit, nė rast se nga pacienti ėshtė marrė material prionik i  mjaftueshėm. 

 


prion1.jpg (28233 bytes)  Prion protein  PrP (enkoduar nga geni qelizor dhe bėrė nė qelizėn normale) mund tė egzistojė nė dy forma. Nė indet e sėmura forma rezistente kundrejt proteazės  (PrPsc) me shumė pllaka beta tė grumbulluara  si   “ pllaka amyloide”

Figura 10


prion2.jpg (17037 bytes) Modeli i thjeshtė pėr sėmundjen prionike  PrPsc, forma rezistente kundrejt proteazės e molekulės vepron si njė “templetė”. Ajo lidhet me formėn helikale duke lejuar qė mė vonė tė kthehet nė formėn rezistente me formimin e pllakave beta (mendohet si pasojė e uljes sė barierave energjitike qė normalisht e ndalon kėtė tė ndodhė). Tashmė ka dy molekula tė formės rezistente qė mund tė veprojnė si templetė  dhe kėshtu procesi pėrshpejtohet.

prion3.jpg (29894 bytes) Si mund tė shpjegojė ky model formėn sporadike ose tė trashėgueshme tė sėmundjes? Forma e kthimit tė alfa helikales tek forma beta  me  pllaka mund tė ndodhė spontanisht, mendohet shumė rrallė (sporadike). Kthimi mund tė katalizohet nga PrPsc  qė vjen nga disa burime egzogjene (e fituar). Mutacionet e linjės  sė germit mund tė shkaktojnė kthime spontane qė mė shumė janė tė formės sė (trashėgueshme). Mutacionet somatike  mund tė krijojnė kthime spontane qė mė tė mundėshme janė (sporadike). Nė kėtė rast , forma mutante  do tė nisė procesin  e kthimit qė do tė rezultojė  nė molekulat e  PrPsc  e cila mandej kthen format normale tek qelizat qė e rrethojnė.

prion4.jpg (31235 bytes) Pėrse ka diferenca nė sėmundjet prionike? Ato mund tė jenė diferenca tė pakapshme nė formėn e rezistencės  kundrejt proteazės (PrPsc) tė prion proteinės nė bazė tė burimit tė   PrPsc ose tė mutacionit pjesėmarės. Si tregohet dhe nė figurė, tė dy format e lidhura por forma me diferenca tė pakapshme tė    PrPsc  kthejnė formėn normale tek konformacioni qė ato kanė. Kėshtu produkti final i PrPsc  qė grumbullohet varet nė formėn nga ėshtė nisur procesi.

prion5.jpg (28574 bytes) Ky shpjegim mund tė aplikohet tek forma e trashėgueshme. Mutacionet e ndryshme mund tė predispozojnė  PrPsc tė adaptojė nė mėnyrė spontane forma tė lehta tė rezistencės kundrejt proteazės.
 

 


 

ENEFALOPATITĖ E  TRANSMETUESHME DHE SĖMUNDJET E TJERA

Pllakat amyloide janė parė dhe nė sėmundje tė tjera tė  SNQ-por komponnentėt kryesorė tė pllakave amyloide qė shifen si pėr shembull nė sėmundjen e  Alzheimerit  NUK janė bėrė prej tė njėjtit material si ato qė shifen tek  Kuru, CJD, GSS.  Amyloidi i referohet cilėsive ngjyruese  dhe shumė agregate proteine tė glykoziluara qė kanė cilėsi tė ngjashme ngjyruese. 

Ėshtė e mundur qė rruga nė tė cilėn sėmundja prionike  interferon me funksionin e qelizave  nė SNQ mund tė jetė pika e proceseve tė rėndėsishme nė  SNQ, shkatėrrimi i tė cilave tė shpie nė njė degjenerim progresiv tė indit nervor. Kuptimi i natyrės sė patogjenezės sė prioneve mund tė ndihmojė nė  kuptimin e sėmundjeve tė tjera tė SNQ.

 

 

 

Kthehu nė seksionin e virologji tė Microbiology and Immunology On-line

Kjo faqe ėshtė  copyright 2010   The Board of Trustees of the University of South Carolina
faqja sė fundi e ndėrruar nė  Monday, April 05, 2010
faqja mbahet nga 
Richard Hunt