xxx xx

Kontakti         Sot ėshtė 


SHQIP

IMUNOLOGJIA

BAKTERIOLOGJIA

VIROLOJI

MIKOLOGJIA

PARAZITOLOGJIA


ANGLISHT 

HYRJE

IMUNOLOGJIA

BAKTERIOLOGJIA

VIROLOGJIA

PARAZITOLOGJIA

MIKOLOGJIA



PORTUGALISHT

SPANJOLLISHT

KĖRKO 

    

IMUNOLOGJIA

Pėrktheu: Dr. Lul Raka, Asistent i Mikrobiologjisė nė Fakultetin e Mjekėsisė tė Universitetit tė Prishtinės dhe Mikrobiolog nė Departamentin e Mikrobiologjisė tė Institutit Kombėtar tė Shėndetėsisė Publike tė Kosovės- Prishtinė, Kosovė


Imunologjia ėshtė shkencė qė studion mbrojtjen dhe pėrgjigjen e organizmit tonė ndaj makromolekulave tė huaja ose mikroorganizmave invadues (virusėt, bakteret, fungjet, protozoat ose parazitėt). Pėrveē mikroorganizmave tė huaj, trupi i njeriut mund tė zhvillojė pėrgjigje imunologjike edhe ndaj proteinave vetanake ose molekulave tė tjera (sėmundjet autoimmune) dhe kundėr qelizave tė dėmtuara nė imunitetin ndaj virusėve dhe tumorėve.

Vija e parė e mbrojtjes ndaj mikroorganizmave tė huaj ėshtė bariera e jashtme-lėkura, qė pengon depėrtimin e mikrobeve nė brendi tė organizmit. Nėse mikrobet e kalojnė barierėn lėkurore apo mukotike, atėherė organizmi reagon menjėherė pėrmes disa qelizave qė pėrgjigjen ndaj pranisė sė tyre. Kėto qeliza janė makrofagjet dhe neutrofilet, tė cilat i fagocitojnė mikrobet e huaja dhe i shkatėrrojnė ato pa patur nevojė pėr ndihmėn e antitrupave. Pėrgjigja e menjėhershme vjen edhe nga disa komponenta mbrojtėse qė e privojnė mikrobin nga materiet e domosdoshme pėr jetė (p.sh. hekuri). Kėto komponenta hasen nė indin epitelial, nė sekrecione (lotėt dhe pėshtyma) dhe nė qarkullimin e gjakut. Kjo formė e imunitetit ėshtė e lindur ose jospecifike dhe gjithmonė ėshtė nė gatishmėri pėr t’u pėrgjigjur nė invadimin e mikroorganizmave nga jashtė.

Vija e dytė e mbrojtjes ėshtė imuniteti specifik, tė cilit i duhen disa ditė pėr t’u pėrgjigjur nė invadimin parėsor (infeksioni me njė organizėm qė nuk ka ndodhur mė parė). Te sistemi specifik imunologjik, vėrehet prodhimi i antitrupave (proteina tė tretshme qė lidhen me antigjenėt e huaj) dhe pėrgjigja qelizore imunitare, nė tė cilėn qelizat specifike i njohin patogjenėt e huaj dhe i shkatėrrojnė ato. Te virusėt dhe tumorėt, ky lloj i imunitetit ėshtė esencial pėr njohjen dhe shkatėrrimin e qelizave vetjake qė janė tė infektuara nga virusėt apo qelizat malinje tė tumorit. Pėrgjigja dytėsore ėshtė zakonisht shumė mė e theksuar sesa ajo parėsore pėr shkak tė aktivizimit tė qelizave memorike B dhe T. Nė kėtė seksion do tė shohim se si ndėrveprojnė qelizat e sistemit imunologjik me njėra tjetrėn pėrmes njė numri tė madh tė molekulave sinjalizuese me qėllim qė tė krijohet njė pėrgjigje e bashėkrenditur. Kėto sinjale realizohen pėrmes proteinave dhe stimulojnė qelizat e sistemit imunologjik. Kėtij grupi i takojnė limfokinet qė prodhohen nga qelizat e sistemit limfoid; si dhe citokinet e hemokinet qė prodhohen nga qelizat tjera tė sistemit imunitar.
 

NUMRAT E KAPITUJVE NĖ TĖ MAJTĖ JANĖ TĖ LIDHUR ME HTML FAQE TĖ ILUSTURUARA. LOGOT NĖ TĖ DJATHTĖ QOJNĖ NĖ FAJLLET POWERPOINT DHE SHĖNIMET ACROBAT QĖ E PLOTĖSOJNĖ VEB FAQEN. FAJLLET POWERPOINT MUND TĖ JENĖ TĖ MĖDHENJ, ANDAJ NDODH QĖ VĖSHTIRĖ SHKARKOHEN NGA PĖRDORUESIT JASHTĖ SISTEMIT


TĖ GJITHA FAQET HTML TANI JANĖ TĖ HAPURA DHE PA FJALĖKALIM TĖ NEVOJSHĖM – VETĖM SHTYPNI NĖ NUMRIN E KAPITULLIT ME NGJYRĖ PORTOKALLI


TĖ GJITHĖ KAPITUJT JANĖ TĖ SHOQĖRUAR ME VIDEO LIGJĖRATĖ - SHKONI KĖTU

 

ANGLISHT

VIDEO LIGJĖRATAT
 

 

E-MAIL DR LUL RAKA

 

Ju lutemi tregoni prej nga jeni ose tregoni mikut tuaj pėr kėtė libėr  kėtu

ANGLISHT
BAKTERIOLOGJIA    IMUNOLOGJIA    VIROLOGJIA    PARAZITOLOGJIA    MIKOLOGJIA

  
 

SHQIP - ALBANIAN

KAPITULLI 1
IMUNITETI I LINDUR (JOSPECIFIK)

Sistemi i lindur imunologjik: barierat anatomike, molekulat sekretore dhe komponentat qelizore

 




KAPITULLI  2
KOMPLEMENTI

Sistemi i komplementit pėrbėhet nga mė se 20 proteina nė serum qė mund tė shkaktojnė lizėn e qelizave tė lidhura me antitrupa
 


KAPITULLI 3
ANTIGJENET

Antigjenet janė substanca qė indukojnė pėrgjigjen specifike imunologjike dhe reagojnė me prodhimet e pėrgjigjes specifike imunologjike

KAPITULLI  4
STRUKTURA DHE FUNKSIONI I IMUNOGLOBULINAVE - ANTITRUPAT

Imunoglobulinat janė proteina qė prodhohen nga plazmocitet si pėrgjigje ndaj antigjeneve dhe funksionojnė si antitrupa
 

 

 
PowerPoint fajll

 
Acrobat fajll

 

Ju lutemi dėrgoni komentet dhe vėrejtjet te
Dr Richard Hunt


Kthehuni nė faqen  Department of
Pathology, Microbiology and Immunology

 

 

 


 

This page copyright 2007,
The Board of Trustees
of the University of
South Carolina
This page last changed on
Monday, October 12, 2009
Page maintained by
Richard Hunt


Please report any problems
 to rhunt@med.sc.edu

 

KAPITULLI  5
TIPET E IMUNOGLOBULINAVE - IZOTIPET DHE ALOTIPET

Izotipet janė determinanta antigjenike qė karakterizojnė klasėn dhe subklasėn e antitrupave, pėrfshirė vargjet e rėnda dhe tė lehta

KAPITULLI 6
GJENETIKA E IDIOTIPEVE

Organizimi dhe ekspresioni i familjeve tė gjeneve pėr imunoglobulina
 

ANGLISHT

KAPITULLI  7   
REAKSIONET ANTIGJEN-ANTITRUP DHE TESTET DIAGNOSTIKE TĖ KĖTYRE REAKSIONEVE

Natyra e reagimit antigjen-antitrup
Aftėsia dhe nevoja e antitrupave
Bazat e reaksioneve kryqėzuese
Parimet e testeve mė tė shpeshta tė reaksioneve antigjen-antitrup
 

KAPITULLI  8
KRIJIMI I ANTITRUPAVE

Karakteristikat e pėrgjigjes specifike imunologjike- pėrgjigja parėsore dhe dytėsore e antitrupave – ngjarjet molekulare qė pėrfshihen nė kyējen e klasėve tė imunoglobulinave dhe ekspresionin e imunoglobulinave
 

KAPITULLI  9
QELIZAT QĖ MARRIN PJESĖ NĖ PĖRGJIGJEN IMUNOLOGJIKE

Vėshtrim mbi llojet e ndėrveprimeve qelizore dhe molekulave tė nevojshme pėr imunitetin specifik
 

KAPITULLI  10
KOMPLEKSI KRYESOR I HISTOKOMPATIBILITETIT

Struktura dhe funksioni i molekulave qelizore sipėrfaqėsore tė pėrfshira nė ndėrveprimet qelizore; kompleksi kryesor i molekulave tė histokompatibilitetit, receptorėt e limfociteve T, kompleksi CD3 dhe molekulat ndihmėse e kostimulatore
 

KAPITULLI  11
PĖRGJIGJA NDAJ ANTIGJENIT

Llojet e ndryshme tė antigjeneve qė njihen nga limfocitet T dhe B. Biologjia e qelizės dhe rėndėsia e rrugėve tė ndryshme pėr pėrpunimin dhe prezentimin e antigjenit nga klasėt I dhe II tė MHC. Bazat eksperimentale pėr restriksionin e MHC. Roli i timusit nė pėrcaktimin e repertoarit tė receptorėve tė limfociteve T. Superantigjenet
 

KAPITULLI  12
IMUNITETI QELIZOR

Ndėrveprimet mes limfociteve ndihmėse T dhe limfociteve B pėr krijimin e antitrupave kundėr proteinave tė konjuguara me haptene dhe proteinave komplekse. Antigjenet e pavaruara nga timusi
 

KAPITULLI  13
IMUNORREGULLIMI

Subpopullacioni i qelizave ndihmėse T: Th1 dhe Th2. Citokinet dhe izotipet. Aktivizimi i makrofagjeve nga citokinet dhe veprimi i tyre. Maturimi dhe mekanizmi i shkatėrrimit me anė tė limfociteve T- citolitike. Veēoritė e mekanizmave tė tjerė tė shkatėrrimit. Proceset e imunorregullimit.
 

 

 

SHQIP - ALBANIAN

KAPITULLI  14
IMUNIZIMI

Imunizimi aktiv dhe pasiv. Aplikimet dhe problemet e mėnyrave natyrore dhe artificiale tė imunizimit. Qasja moderne nė imunizim
 

KAPITULLI  15
KOMPLEKSI KRYESOR I HISTOKOMPATIBILITETIT – GJENETIKA DHE RĖNDĖSIA NĖ TRANSPLANTIM

Lokuset kryesore tė MHC dhe prodhimet e tyre. Baza gjenetike e heterogjenitetit tė MHC nė popullatė. Shpėrndarja e molekulave tė MHC nė qeliza tė ndryshme. Si zbulohen antigjenet MHC (tipizimi i indeve). Roli i MHC nė transplantim, funksione imune dhe sėmundje
 

KAPITULLI  16
TOLERANCA DHE AUTOIMUNITETI

Parimi dhe rėndėsia e tolerancės. Faktorėt qė pėrcaktojnė induksionin e tolerancės. Mekanizmi i induksionit tė tolerancės. Parimet e autoimunitetit dhe sėmundjes. Vetitė e sėmundjeve kryesore autoimune. Teoritė e etiologjisė sė sėmundjeve autoimune
 

KAPITULLI 17
MBINDJESHMĖRIA

Klasifikimi i reaksioneve tė mbindjeshmėrisė. Sėmundjet qė shoqėrohen me reaksione tė mbindjeshmėrisė. Mekanizmi i dėmtimit nė reaksionet e mbindjeshmėrisė. Metodat e diagnozės sė gjendjeve qė shkojnė me mbindjeshmėri. Trajtimi i sėmundjeve qė shkaktohen nga mbindjeshmėria
 

KAPITULLI  18
IMUNOLOGJIA E TUMORĖVE

Dėshmitė e reaktivitetit imunologjik ndaj tumorėve. Ndryshimet qelizore gjatė malinjitetit. Komponentat e nikoqirit qė ndikojnė nė progresionin malinj. Komponentat e qelizave tumoroze qė mbrojnė nga reagimi imunologjik. Arsyeshmėria pėr imunoterapi
 

KAPITULLI  19
IMUNODEFICIENCAT

Imunodeficiencat parėsore dhe dytėsore. Imunodeficiencat te AIDS. Tipet kryesore tė imunodeficiteve dhe veēoritė e tyre. Raporti mes vendit tė lezionit dhe imunodeficitit rezultues. Testet diagnostike pėr deficitet e ndryshme imunitare

 

ANGLISHT 
BAKTERIOLOGJIA    IMUNOLOGJIA    VIROLOGJIA    PARAZITOLOGJIA    MIKOLOGJIA

SPANJOLLISHT
BACTERIOLOGĶA   INMUNOLOGķA  VIROLOGĶA

PORTUGALISHT
BACTERIOLOGIA

SHQIP
IMUNOLOGJIA    BAKTERIOLOGJIA    MIKOLOGJIA 
PARAZITOLOGJIA